Rašant apie abstrakčius dalykus, visada sunku sugalvoti įrašo pavadinimą. Šį kartą taip pat susidūriau su šia problema, tačiau, galų gale, apsistojau ties pavadinimu – “Suku GTD keliu”. Manau, šis pavadinimas geriausiai atspindi tas mintis, kuriomis pasidalinsiu šiame įraše. GTD terminas, manau, yra girdėtas daugeliui, todėl pernelyg išsamiai pristatinėti, kas tai yra, nesiruošiu. Trumpai tariant, GTD (Getting Things Done) yra įvairių metodų ir praktikų rinkinys, kuris padeda padidinti asmeninį produktyvumą. Šią praktiką “išrado” David Allen ir pirmą kartą išsamiai aprašė knygoje “Getting Things Done: The Art of Stress-Free Productivity”. Šiame įraše ir rašysiu apie tai, kodėl apskritai nusprendžiau įsisavinti naują darbo metodiką, kodėl pasirinkau GTD ir, žinoma, kodėl apie tai nusprendžiau parašyti savo tinklaraštyje.

Įrašą pradėsiu nuo priežasčių, paskatinusių imtis veiksmų, ieškant naujos darbo metodikos. Visų pirma, mano galvoje jau kuris laikas sukasi nemažai idėjų/minčių/darbų, kurios “stovi” įstrigusios mirties taške. Žinoma, kiekvienas iš mūsų turi idėjų ir minčių, kurios taip ir “nesimaterilizuoja”, tačiau šį kartą tų idėjų, nepajudintų iš mirties taško, kiekis, matyt, pasiekė kritinę ribą, todėl reikėjo kažko imtis. Neslėpsiu, tinklaraštis taip pat priklauso tam “idėjų – mirtininkių” sąrašui, kadangi dar liko nemažai tikslų, kuriuos išsikėliau prieš pradėdamas rašyti tinklaraštį, tačiau taip ir neįgyvendinau. Be abejo, šios problemos sprendimas išties paprastas – imti ir pradėti su tomis idėjomis, besisukančiomis mano galvoje, dirbti. Tačiau šį kartą nuo pat pradžių norėjosi viską atlikti teisingai. Todėl ir nusprendžiau, kad tinkamiausias sprendimas bus ne tik pradėti dirbti ties savo idėjomis, o ir daryti tai organizuotai bei struktūriškai.

Visada naiviai tikėjau, jog pradėjus dirbti, ties tuo, kas tau patinka, traukia, ar šiaip yra hobis, įsijungs tarsi “autopiloto rėžimas” (angl. cruise control) ir viskas eisis savaime, bei nereikės savęs kaskart įtikinėti (prisiversti), jog privalau atlikti ir tas užduotis, kurios nėra tokios įdomios ir įtraukiančios. O dažniausiai tokios užduotys ir atvesdavo į akligatvį, kuomet idėjos įgyvendinimas ir “įstrigdavo mirties taške” t.y. likdavo neįgyvendintos. Bent jau nepabandyta pilnai įgyvendinti. Klausydamas vienos tinklalaidės išgirdau teiginį, kuris puikiai iliustruoja situaciją, kurioje esu atsidūręs. Trumpai tariant, tinklalaidėje buvo kalbama apie tai, jog kiekvienas iš mūsų susiduria su žemo produktyvumo akimirkomis, kuomet nepavyksta išspręsti jau gerokai “įgrisusios” problemos, tenka vykdyti nuobodžias ir entuziazmo nesuteikiančias užduotis. Tačiau yra ir tokių akimirkų, kuomet pavyksta išspręsti erzinančią problemą, arba atlikti, sudėtingą ir ilgai vykdytą, užduotį. Tuo metu gauto entuziazmo ir motivacijos dozės pakanka keliomis dienoms ir netgi savaitėms, dirbant įvairius darbus. Tikiuosi, supratot esme. Mano atveju, tų neigiamų akimirkų, pasitaikydavo pernelyg daug, nes darbų organizavimas ir vykdymas būdavo menkai planuojamas ir pernelyg padrikas. Todėl ir priėjau išvados, jog organizuotai ir struktūrizuotai darbuojantis, tų teigiamų akimirkų (momentų) turėtų pasitaikyti žymiai dažniau, nei savo darbą atliekant padrikai. Na o kaip yra iš tiesų, parodys laikas.

Kita priežastis, dėl ko norėjosi struktūrizuotos darbo sistemos, yra siekis visą gaunamą informaciją susisteminti ir “iškraustyti iš savo galvos”, jog ta informacija visuomet būtų lengvai prieinama, kuomet jos prireikia. Dėl šių išvardintų priežasčių ir pradėjau ieškoti metodikų, kaip būtų galima “protingai” ir organizuotai atlikti įvairias užduotis. Tam tikslui įgyvendinti, kuo puikiausiai ir tinka Getting Things Done metodika.

Yra keletas priežasčių dėl ko pasirinkau GTD:

• Pati svarbiausia – produktyvumo didinimas. David Allen puikiai savo knygoje išdėstė, kodėl organizuotai dirbant su kasdienėmis užduotis, galima gerokai padidinti asmeninį produktyvumą.
• Tinkamas GTD siūlomų įrankių ir metodų bagažas.
• GTD puikiai tinka organizuoti savo darbą, kuomet susiduriama su neplanuotais darbais ir užduotimis.
• Dar viena imponuojanti savybė – galimybė nesunkiai ir vizualiai pamatyti, kaip tavo įvykdyta užduotis padeda siekti gyvenimo tikslų, vizijų ir “didžiųjų planų” įgyvendinimo.
• Yra metodai, kurie padeda susisteminti ir kaupti įvairaus pobūdžio informacija, kuri yra lengvai prieinama, vos tos informacijos prireikia.

Pabaigai, noriu atsakyti į paskutinį klausimą – kodėl apie tai rašau savo tinklaraštyje? Visų pirma, tai yra įžanginė įrašų ciklo” Mano GTD kelias” dalis. Šiame įraše cikle pasidalinsiu savo patirtimi, įspūdžiais ir iššukiais, su kuriais susidūriau įsisavinant GTD metodika. Manau, jog nesu vienintelis, susiduriantis su panašaus pobūdžio problemomis, todėl, manau, kad išdėstyta informacija ir patirtis, skaitytojams, gali būti naudinga. Tiesa pasakius, jau dabar turiu nemažai idėjų šiam įrašų ciklui, todėl nekantrauju tomis mintimis pasidalinti ir su Jumis. Būtų įdomu sužinoti, ar kas nors iš Jūsų naudoja ar bent jau bandė naudoti GTD metodiką? Kaip sekėsi? Su kokiais iššukiais susidūrėte?

Žymos: GTD, Produktyvumas

• Mano GTD Kelias: Pirmieji GTD mėnesiai
• Mano GTD kelias: Knygos “Getting Things Done” apžvalga
• Įspūdžiai ir mintys iš 14-ojo .NET Group LT susitikimo